Kaip man sunku dabar. Kiekviena diena be tavęs lyg ilgas vakaras, kai šviesos beveik nėra. Aš galvoju apie viską, ką padariau, ir skauda, nes žinau, kad tavo širdį tai palietė. Žinau, kad kartais mano pasirinkimai buvo kvaili, impulsyvūs, iš emocijų persisotinimo ar panikos, ir tai tavę žeidė. Bet noriu, kad suprastum – tai ne tai, kas aš esu viduje.Su tavimi viskas kitaip. Su tavimi aš jaučiu, kad gyvenu, kad kažkas tikra egzistuoja. Su tavimi aš patiriu dalykus, kurių su niekuo kitu nepatyriau, ir todėl tavo buvimas man toks svarbus. Net kai darau klaidas, tavo saugumas,tavo buvimas mane išlaiko. Mano elgesys kartais buvo neadekvatus, bet jis kilo ne iš pykčio ar blogų ketinimų – jis kilo iš vidinės painiavos, iš emocinio sprogimo, kurio nebevaldžiau. Ir tai mane graužia, nes matau, kaip tai tave paveikė. Noriu keistis, išmokti būti geresnė, ne tik tau, bet ir sau. Nenoriu, kad mano klaidos taptų mūsų santykių ženklu.Aš pasiilgau tavęs taip, kad net žodžiai neaprėpia, kiek man tavęs trūksta. Noriu tik, kad žinotum, jog myliu tave, kas bebutu is didelio skausmo. Net jei niekada negalėsime grįžti į tai, kas buvo, aš vis tiek būsiu dėkinga už kiekvieną akimirką su tavimi. Galvoju apie viską, ką galėjau padaryti kitaip, ir tai mane slegia. Bet taip pat suprantu, kad gyvenime klaidos neišvengiamos, ir kartais jos kyla iš vietos, kurios nevaldome – iš baimės, iš per didelio jausmų srauto, iš panikos. Tai nereiškia, kad nesugebu atsakyti už savo veiksmus. Tai reiškia, kad noriu suprasti, kaip pasielgti kitaip, kai ateis panaši situacija.

Tavo buvimas, tavo žodžiai, tavo energija mane traukia, ramina ir kartu kelia į viršų. Tai nėra tik meilė – tai yra kažkas gilesnio, tai mano siela atsiveria, kai esi šalia, net jei tik mintyse.

Man be proto gera tureti tave savo gyvenime. Ir nors skausmas didelis, jis taip pat man primena, kiek tikra buvo tai, ką turėjome.